Mažame Europos miestelyje į viešbutį užsuko užsienietis, išsirinko kambarį .Viešbučio šeimininkui paliko 100 eu su sąlyga: jeigu po pasivaikščiojimo jis nuspręs keliauti toliau šeimininkas jam pinigus grąžins.

Ponui išėjus, šeimininkas nubėgo pas mėsininką sumokėjo skolą – 100 EUR.

Mėsininkas neatidėliodamas atsiskaitė su panele P. , kuriai buvo skolingas 100 EUR . Panelė toi pat nuskubėjo pas viešbučio šeimininką ir gražino 100 EUR skolą už kambario nuomą . Po 5 minučių užsienietis grižo į viešbutį, paėmė iš viešbučio šeimininko savo 100 EUR ir iškeliavo toliau.

Klausimas: kodėl jiems visiems viskas taip sklandžiai pavyko?

Viena šalis liko su savo pinigais (čia vietoje užsieniečio turėtų būti bankas su palūkanomis). Kitos trys šalis   apsikeitė skolomis – jie buvo skolingi vienas kitam . O ištikrųjų visi apsikeitė paslaugomis, pinigai buvo įrankių.

Pasiekti norimų tikslų padėjo atsitiktinių įvykių grandinė , o gal tokią grandinę galima sumoduliuoti ?